Noriu būti normali (-us). Arba kaip būti savimi?

Kai iš manęs pasaulis tikisi tiek daug, privalau paklusti jo taisyklėms. Nuo pat mažens girdime, ką privalome daryti, kokios mūsų pareigos, kas mūsų laukia, jei nesilaikysime kažkieno primestų taisyklių. Savęs išsižadėjimas yra savaime suprantamas dalykas, nes juk niekas nenori būti atstumtas ar jaustis nepritapėliu. Lenkiu žemai galvą prieš tuos, kurie lengvai atsilaiko stereotipiniui, primestam požiūriui, kaip reikia gyventi. Tačiau, nejaugi kažkas vienas, kaip koks diktatorius, gali mums nurodyti ir aiškinti, kaip turime gyventi savo gyvenimą?

Kas pasakė, kad esi nenormali (-us)? Ar susimąstei, kodėl kažkas į tave žiūri kiaulės akimis bandydamas tave paversti negalvojančia bandos dalimi? Ar žinojai, ar bent susimąstei, kad tada tavimi lengviau manipuliuoti ir stumdyti tave, kaip pėstininką šachmatų lentoje? Būti normaliu man reiškia savęs išsižadėjimą, kada nebegirdi savęs, savo vidinio balso, nuolat jaudiniesi ir galvoji, ką kitas apie tave pagalvos ir pasakys. Žinai ką? Piktas liežuvis gal ir palos kurį laiką, tačiau greitai nurims, nes tas liežuvis labiau susirūpinęs savimi ir ką apie jį patį mano kiti. 

Galbūt galvoji, kad labai lengva pasakyti kitam, kad būk savimi, tačiau tai nėra vien žodžiai, tai - jausmas ir veiksmai, bei sveikos mintys galvoje. Būti normaliu sau - gerbti savo norus ir savo gyvenimo pasirinkimus. Būti normaliu kitiems - atitikti kitų žmonių įsivaizdavimą apie mus, kaip turėtumėm ir neturėtumėm elgtis ir mąstyti.

Laimingas gyvenimas, kada nesijauti savo gyvenime kaip kalėjime, bijodamas pajudinti pirštą, kada gali būti sukritikuotas. O gal reiktų apsupti save žmonėmis, kurie palaikytų, paskatintų tave asmeninėje gyvenimo kelionėje ir norėtų būti to dalis. Nereikia bijoti, kad šie žmonės kartais tau vožtels tiesos antausį, arba spirs į tinginio apsėstą sėdynę. Tai yra tavo paties labui, tai nėra savanaudiška, tokie žmonės nenori tavęs pakeisti. Jie žinodami tai, kas tau yra svarbu, kada tu jautiesi laimingas, padės tau pamatyti galimybes, tokie žmonės neprimes tau savo neprašytos nuomonės ir įsitikinimų, gerbs tavo pasirinkimus ir tiesiog bus šalia, kada tau reikės pagalbos ir tikro, nuoširdaus pokalbio. Kiek iš mūsų turi būtent tokį artimą žmogų, bent vieną? Jei ne, tada būtų gerai tokį rasti ir susidraugauti, nes visiems užplaukia pilki debesys, o kad jie išsisklaidytų, reikia, kad mūsų kelyje pasirodytų žydras dangus ir šildanti saulė.

Man būti normaliai reiškia būti savimi: suprasti savo jausmus, emocijas ir savo poreikius, gerbti save ir aplinkinius, elgtis su kitais taip, kaip norėčiau, jog su manimi būtų elgiamasi + žinoti, kaip kitas žmogus nori, kad su juo būtų elgiamasi, žinoti, kada pasakyti kitiems ne ir sau didelį TAIP, bei rasti ir puoselėti savo vidinį potencialą.

Myliu gyvenimą, myliu žmones ir linkiu rasti pasitenkinimą kasdienėje veikloje ir būti laimingiems.